Reglamentas (EB) Nr. 181/2011 (toliau – Reglamentas) pradedamas taikyti 2013 m. kovo 1 d.
Jame numatytos būtiniausios žmonių, kurie keliauja miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais Europos Sąjungoje, teisės.
Iš esmės Reglamentas taikomas vadinamosioms reguliarioms paslaugoms (kitaip tariant, nustatytais laiko tarpais ir nustatytais maršrutais teikiamoms paslaugoms, keleivius įlaipinant ir išlaipinant iš anksto numatytose stotelėse), skirtoms nenurodytų kategorijų keleiviams, kai jų įlaipinimo arba išlaipinimo vieta yra valstybės narės teritorijoje.
Visomis reguliariomis paslaugomis besinaudojantys keleiviai, neatsižvelgiant į tai, kokį atstumą jie ketina važiuoti, turi šias pagrindines teises:
teisę į nediskriminacines vežimo sąlygas,
neįgalieji ir riboto judumo asmenys turi teisę į galimybę važiuoti nemokant papildomų mokesčių ir į piniginę kompensaciją dingus jų judėjimo įrangai arba ją sugadinus,
turi būti taikomos būtiniausios informavimo taisyklės, kad visi keleiviai galėtų gauti informacijos apie kelionę prieš ir per ją bei bendrosios informacijos apie savo teises,
vežėjai turi taikyti skundų nagrinėjimo tvarką, kad visi keleiviai galėtų teikti skundus,
visose valstybėse narėse turi būti paskirtos nepriklausomos nacionalinės įstaigos, kurios būtų įgaliotos vykdyti Reglamentą ir, kai būtina, nustatyti sankcijas.
Be to, reguliariomis paslaugomis, kurių suplanuotas maršrutas yra 250 km arba didesnis (toliau – didelių atstumų reguliarios paslaugos), besinaudojantys keleiviai turi šias teises:
teisę gauti (elektroninius) bilietus ar bet kokius kitus dokumentus, kuriais suteikiama teisė būti vežamam,
teisę į kompensaciją ir pagalbą mirties, kūno sužalojimo, bagažo dingimo ar jo sugadinimo dėl nelaimingų atsitikimų atvejais,
teisę būti informuoti, kai kelionė atšaukiama arba vėluojama išvykti,
teisę susigrąžinti visus už bilietą sumokėtus pinigus arba vykti kitu maršrutu, jei kelionė atšaukiama arba labai vėluojama ją pradėti,
teisę gauti tinkamą pagalbą, jei kelionė atšaukiama arba labai vėluojama ją pradėti (taikoma tik jei kelionės numatyta trukmė ilgesnė kaip 3 valandos),
teisę į kompensaciją, kurios dydis gali siekti 50 % bilieto kainos, jei vežėjas keleiviui nepasiūlė pasirinkti, ar jis nori susigrąžinti už bilietą sumokėtus pinigus, ar vykti kitu maršrutu, jei kelionė atšaukiama arba labai vėluojama ją pradėti,
neįgalieji ir riboto judumo asmenys turi teisę be papildomų mokesčių gauti specialią pagalbą tiek autobusų stotyse, tiek pačiuose autobusuose.
Vis dėlto šioms papildomoms teisėms valstybės narės gali skaidriai ir nediskriminuodamos taikyti išimtį šalies viduje teikiamoms reguliarioms paslaugoms ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį, kuris gali būti vieną kartą pratęstas dar ketveriems metams (taigi iš viso ne ilgiau kaip 8 metus).
Galiausiai valstybės narės gali skaidriai ir nediskriminuodamos pritaikyti išimtį ir netaikyti viso Reglamento reguliarioms paslaugoms ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį, kuris gali būti pratęstas dar ketveriems metams (taigi iš viso ne ilgiau kaip 8 metus), jei didelė paslaugų dalis (įskaitant bent vieną numatytą sustojimą) teikiama už Europos Sąjungos ribų.