Mes naudojame slapukus ('cookies'). Naršydami jus sutinkate su slapukų naudojimu.

Sutinku su naudojimu Sužinoti daugiau
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija

Vartotojų teisių apsaugos direktyvos pakeitimai – didesnė vartotojų apsauga

     Visi bent kartą gyvenime esame susidūrę su situacija, kai nusipirkę prekę, likome ja nepatenkinti. Dažnai dėl laiko trūkumo ar savo teisių nežinojimo tiesiog užkišame nereikalingą daiktą ir stengiamės pamiršti nemalonią istoriją apie be reikalo išleistus pinigus. Tačiau nuleisti rankų tikrai neverta. 

     2011 m. spalio 25 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kurios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos 2013 m. gruodžio 19 d., priėmus Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalioja 2014 m. birželio 13 d. Šiuo teisės aktu visose 28 Europos Sąjungos šalyse yra siekiama aukštesnio vartotojų apsaugos lygio, ypač didelis dėmesys skiriamas vartotojui apsaugai perkant internetu, paštu ar telefonu, kadangi ši prekybos rūšis ypač sparčiai populiarėja tarp vartotojų.

     Šia vartotojų teisių direktyva reglamentuojamos tiesiogiai vartotojams parduodamų prekių ir paslaugų pardavimo sutartys. Direktyvą privalu taikyti visoms pardavimo sutartims ir nesvarbu, kaip prekė ar paslauga buvo parduota – parduotuvėje, nuotoliniu ar išnešiojamosios prekybos būdu.

     Naujosiose visoje ES galiojančiose taisyklėse numatyta, kad per 14 dienų terminą  vartotojas gali nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas išlaidų (išskyrus prekės siuntimo atgal pardavėjui išlaidas, jeigu nesusitarta kitaip), atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Be to, vartotojai galės lengviau ir patogiau atsisakyti sutarties – apie sutarties atsisakymą vartotojas galės pranešti pardavėjui pateikdamas užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Jeigu informacija apie teisę atsisakyti sutarties vartotojui nepateikiama, laikotarpis, per kurį galima atsisakyti sutarties, ilginamas iki 12 mėnesių. Pažymėtina, kad teisės atsisakyti sutarties laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna prekes, o ne nuo sutarties sudarymo dienos, kaip yra šiuo metu. Taip pat įtvirtinama, kad vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, verslininkas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties atsisakymo turi grąžinti vartotojui visas jo sumokėtas sumas.

     Nauja taip pat tai, kad pardavėjas privalo pristatyti prekę pirkėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, jeigu nesusitariama kitaip. Kol prekė keliauja pas vartotoją, visą atsakomybę dėl jos galimo sugadinimo ar praradimo prisiima pardavėjas. Jeigu pardavėjas neįvykdo pareigos pristatyti prekes per nustatytą terminą, vartotojas nustatys papildomą terminą prekių pristatymui. Jeigu pardavėjas nepristatys prekių ir per nustatytą papildomą terminą, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį.

     Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat nustatomos vartotojų apsaugos nuostatos, kai sudaromos sutartys dėl skaitmeninio turinio teikimo. Reglamentuojami vartotojams teikiamos informacijos ypatumai: vartotojams bus privaloma pateikti informaciją apie skaitmeninio turinio funkcines savybes, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones, skaitmeninio turinio suderinamumą su technine ir programine įranga. Vartotojas turės teisę atsisakyti sutarties dėl skaitmeninio turinio, pavyzdžiui, atsisiųstos vaizdo medžiagos ar muzikos, pirkimo, bet tik iki tos akimirkos, kai pradedamas pats siuntimo procesas.

     Didelis dėmesys yra kreipiamas į nesąžiningas sutarties sąlygas, kada sutartis apsaugo tik pardavėją, o pirkėjas lieka neapdraustas.

     Pagal naujas taisykles vartotojui turi būti pateikiama visa informacija prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį perkant nuotoliniu būdu, t.y. internetu, paštu, telefonu. 

     Pardavėjas, sudarantis su vartotoju bet kokios rūšies sutartį, įpareigojamas pateikti aiškią informaciją, kad vartotojas galėtų priimti tinkamą sprendimą - pirkti ar nepirkti. Taip pat pardavėjas, parduodamas prekes, būtinai turi nurodyti svarbiausias prekės ypatybes, pardavėjo juridinį adresą ir visą įmonės pavadinimą bei visą prekės ar paslaugos kainą, įskaitant mokesčius ir papildomas gabenimo, pristatymo bei pašto išlaidas.

     Labai svarbus momentas, kad įgyvendinus direktyvą nustatomas draudimas interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo, taip panaikinami „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos vartotojams (vadinamieji „mokėjimo spąstai“). Pavyzdžiui, anksčiau, perkant lėktuvo bilietą netyčia galėjote įsigyti ir papildomą kelionės draudimą ar dar kitas papildomas paslaugas, kurių jūs neplanavote pirkti. Iki šiol papildomų paslaugų norintys atsisakyti vartotojai dažnai turėdavo panaikinti tokias žymas patys. Nuo šiol pardavėjas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie atlyginimo verslininkui už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų ir jeigu vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turi nesutikti su išankstiniais nustatymais, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

     Pardavėjas nuo šiol turės aiškiai nurodyti galutinę produkto arba paslaugos kainą, todėl jums neteks mokėti papildomų mokesčių ir jūs nepatirsite papildomų išlaidų. Nuo šiol bus ribojami papildomi mokesčiai už naudojimąsi kredito kortelėmis. Dažnas vartotojas yra susidūręs su situacija, kai, skambinant trumpaisiais numeriais, tenka palaukti, o tuo tarpu operatoriai gauna už tai didesnį pelną. Nuo šiol naujosios taisyklės draudžia nustatyti didesnį trumpųjų skambučių tarifą. Pardavėjai, naudojantys specialiąsias telefono linijas, kuriomis su jais gali susisiekti vartotojai, negalės nustatyti didesnio mokesčio nei bazinis pokalbių telefonu mokestis.