Vartotojų skundai

Ar visada reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą? ​

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Taigi teisės aktai nustato pareigą vartotojams apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šis mokestis paskaičiuojamas proporcingai turimo turto daliai kiekvienam bendraturčiui.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra netaikomas, tik tada, kai:

1) šilumos tiekimas visose bendrojo naudojimo patalpose (ne tik laiptinėse) yra nutrauktas daugumos savininkų sutikimu ir ;

2)   šilumos tiekimo nutraukimas bendrojo naudojimo patalpose atliktas teisėtai, t. y. laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir teisėtai atjungus tik šildymo prietaisus bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistemoje (vamzdynuose) patiriami šilumos nuostoliai, kuriuos privalo padengti (apmokėti) namo bendraturčiai.