Mes naudojame slapukus ('cookies'). Naršydami jus sutinkate su slapukų naudojimu.

Sutinku su naudojimu Sužinoti daugiau

Susipažinkite: dažniausios automobilių pardavėjų sukčiavimo schemos

 

Lietuvoje naują automobilį gali įpirkti tikrai nedaugelis. Todėl dauguma Lietuvos gyventojų renkasi naudotus automobilius. Ar tai būtų vienerių, ar dešimties metų amžiaus automobilis, problemų kartu su pirkiniu galima įsigyti gana dažnai.

Tokia gyva antrine automobilių rinka naudojasi ir profesionalūs sukčiai, ir tiesiog nesąžiningi žmonės. 15min aptars tris dažniausiai naudojamus apgavystės būdus, kurie naudojami: siekiant išvilioti iš žmogaus pinigus, kai jokio realaus automobilio net neparduoda; parduoti automobilį „pigiau“, tačiau apkrauti pirkėją papildomais mokesčiais; atsiriboti nuo pirkėjo, pakišant negaliojančią pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje teigiama, kad klientas neturi priekaištų, jog automobilis yra be garantijos. Sena kaip pasaulis afera Pirmasis sukčiavimo būdas, kaip ir skelbia šio skyriaus pavadinimas – tikrai yra senas. Apie tai, kad jokiu būdu negalima pardavėjams pervesti užstato žino daugelis, tačiau žiniasklaidoje vis pasirodo istorijų, kad, panaudojus šį metodą, vis dar apgaudinėjami žmonės.

Tiems, kurie dar nežino apie šį sukčiavimo būdą paaiškiname. Internetinių skelbimų portale atsiranda koks nors automobilis, kurio rinkos kaina yra gerokai mažesnė. Dažniausiai tai būna reprezentatyviai atrodantis potencialus pirkinys – gausi komplektacija, gera techninė būklė. Viskas taip pat, kaip ir kompiuteriniame lietuvių kurtame žaidime, kurį daugelis žaidėme prieš gerus 10–15 metų. Pamenate? Žaidimo „Kelyje 2“ virtualiame pasaulyje buvo galima sutikti sunkvežimių, parduodamų pakelėse. Jų kaina būdavo mažesnė už kitų, tačiau dažnu atveju tai būdavo vogtas ar blogos techninės būklės sunkvežimis. Taigi realybėje tokio parduodamo automobilio, kuris apibūdintas skelbime, jūs nerasite. Kitaip tariant, nemokamas sūris - tik pelėkautuose. Dažniausiai nuotraukose vaizduojama transporto priemonė parduodama kur nors toli Vokietijoje už dvigubai didesnę kainą. Susigundę neva parduodamu pigiu automobiliu, patiklūs pirkėjai į „pardavėjo“ sąskaitą perveda iki šimto eurų. Kitaip tariant, sukčiai, realiai neturėdami parduodamo automobilio, pasinaudoja svetimomis nuotraukomis iš išvilioja pirkėjų pinigus. Papildomas mokestis perkant automobilį Kaip 15min teigia automobilių skelbimo portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis, pastebima, kad kai kurie pardavėjai sukčiauja nesumokėję muito mokesčio: „Tarkime, parduodamas automobilis iš Norvegijos, Šveicarijos ar kitos Europos šalies, nepriklausančios ES. Pirkėjui pakišama tos šalies pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašęs ją, žmogus gali neįtarti, kad „Regitroje“ išgirs naujieną: reikia dar susimokėti ir muito mokestį“, – teigia Matas Buzelis. Tikėtina, kad toks sukčiavimo atvejis pasitaikys retai. Nesvarbu, iš kokios šalies atvežtas automobilis. Perkant visada reikia pasirašyti lietuvišką pirkimo pardavimo sutartį, kurioje bus nurodyta, kad pardavėjas yra ne koks nors už pasekmes neatsakantis Hansas Štrudelis iš Vokietijos, o tas žmogus, kuriam spausite ranką po įsigyto pirkinio – realus pardavėjas.

Netikra pirkimo-pardavimo sutartis

Naudotiems automobiliams garantiją teikianti įmonė „Autoguarant“, sutiko pasidalinti keliais sukčių naudojamų pirkimo-pardavimo sutarčių pavyzdžiais. Štai ši sutartis nurodo, kad pirkėjas sutinka su automobilio technine būkle ir spidometro rodmenimis bei pasirašo, kad pretenzijų neturi: Įvairūs pirkimo-pardavimo sutarčių variantai Įvairūs pirkimo-pardavimo sutarčių variantai Akivaizdu – tokios pirkimo-pardavimo sutartys „Regitros“ gali būti paskelbiamos negaliojančiomis. Kas dar rašoma tokiose savadarbėse sutartyse? Visuose sutarčių pavyzdžiuose dominuoja žodžių kombinacijos „garantija negalioja“, „dėl techninės būklės pretenzijų neturiu ir neturėsiu“, „susipažinau ir sutinku, kad automobiliui garantija negalioja“ ir t.t. Dar vienas pavyzdys: Įvairūs pirkimo-pardavimo sutarčių variantai Įvairūs pirkimo-pardavimo sutarčių variantai Dokumente pažymėta, kad nėra nustatytas nei variklio numeris, nei transporto priemonės trūkumai, nenurodomi ir buvę eismo įvykiai. Taip pat šį dokumentą pasirašęs asmuo sutinka, kad perka transporto priemonę be garantijos ir pretenzijų neturi. Taip pat naudojamos formuluotės, kuriose skelbiama: „Pirkėjas patvirtina, jog transporto priemonė yra apžiūrėta, bandomasis važiavimas buvo atliktas, pretenzijų dėl bendros techninės būklės neturi ir niekada neturės. Trūkstamos dalys ir priedai turi būti pakeisti savo sąskaita. Automobilis be garantijos. Su pirkimo sąlygom susipažinau“. Taip pat skaitykite: Kiek Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių buvo daužti? Geriausios transporto priemonės žiemai už vidutinę kainą Sakysite, tokie aiškiai nelogiški sakiniai, kaip ir toks dokumentas yra niekinės vertės?

Esate teisūs – įstatymas, šiuo atveju Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnis yra aukščiau tokio dokumento, tačiau reikia žinoti vieną dalyką. Automobilio gedimo atveju jūs turėsite teisę kreiptis į teismą ir, ko gero, jis pripažins tokį dokumentą negaliojančiu. O kas jeigu apie CK 6.333 straipsnį jūs nesate girdėjęs ir patikėsite pardavėjo kalbomis, kad pasirašėte pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pažymėjote, kad sutinkate su išgalvotomis sąlygomis ir teismą pralaimėsite? Patarimas – netikėti nepagrįstomis pardavėjų kalbomis, neva neturite jokių teisių. Pats galingiausias jūsų koziris – būtinos teisinės žinios. Susipažinkite CK straipsniais, ginančiais pirkėją ir įpareigojančiais pardavėją suteikti visą informaciją apie automobilio būklę. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.333 str. 1 d., kuri nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (turi būti techniškai tvarkingas, kad jį galima būtų naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

 

Pateikite skundą

Vartojimo prekės
Bendrosios paslaugos vartotojams
Finansinės paslaugos
Pašto paslaugos ir elektroniniai ryšiai
Transporto paslaugos
Laisvalaikio paslaugos
Statybos, būsto priežiūros, remonto, vandens ir energijos tiekimo paslaugos
Sveikatos paslaugos
Švietimo paslaugos
Kita
Elektroninė prekyba