Mes naudojame slapukus ('cookies'). Naršydami jus sutinkate su slapukų naudojimu.

Sutinku su naudojimu Sužinoti daugiau
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija

AB Vilniaus šilumos tinklai | Šildymo klausimai |

Gavau sąskaitą apmokėti už šildymą neįrengtos namo pastogės. Pastogė yra negyvename, ten nėra jokių komunikacijų, net elektros, tačiau Vilniaus šilumos tinklai nusprendė, kad turiu mokėti už šildymą, nes turiu man priklausančią dalį bendroje nuosavybėje. Taigi buvo sukurtas naujas vartotojo kodas, kuriam buvo suformuota sąskaita.
Kreipiausi į įmonę, tačiau loginio atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu skaičiuojas šildymo mokestis nešildomoms patalpoms negavau. Pateikiu savo skundą ir gautą atsakymą. Taip išeina, kad visos bendros patalpos, nors ir nėra šildomos (nes už šildomą laiptinę mes mokame kartu su mokesčiu už buto šildymą), turi būti apmokestintos. Manau tai neteisinga ir prašau anuliuoti naujai sukurtą vartotoją ir sąskaitą.

Šilumos ūkio įstatyme nustatyta:
21 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Skundų nagrinėjimas


1. Vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.


2. Asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Taryba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.
Energetikos įstatyme numatyta, kad:

34 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka


1. Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus.


2. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais.


3. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.


4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba.


5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.