Mes naudojame slapukus ('cookies'). Naršydami jus sutinkate su slapukų naudojimu.

Sutinku su naudojimu Sužinoti daugiau
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija

Laba diena,

Remiantis Jūsų el. skunde (paklausime) nurodytomis aplinkybėmis,
galima konstatuoti, kad pasirašėte vekselį, susijusį su
įsiskolinimu dujų tiekimo bendrovei už jos suteiktas paslaugas.
Taigi, šiuo atveju tarp Jūsų ir skundžiamos bendrovės susiklostė
vekselio teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 1.105 straipsnio 1 dalį vekselis, kaip vertybinis popierius,
yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja
tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje
nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 3
d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, aiškindamas
vekselius reglamentuojančias teisės normas, nurodė, jog formuoja
praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio
teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius,
patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią
nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą
pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal
vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.
Minėto teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad vekselio
prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis
teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę
reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme
nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis
įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai,
jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi
reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. jos nesieja
teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu. Tai reiškia, kad vekselyje
įtvirtinta prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo
pagrindu, tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio
vekselis buvo išrašytas. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas
vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai
kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tam tikrą sandorį, dėl kurio
išduodamas vekselis (pvz., dujų tiekimo paslaugų sutartis), prievolę
– prievolę pagal vekselį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vekselio
išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t.
y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais
atvejais vekselį išrašęs asmuo teisme gali ginčyti šį sandorį
remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, įrodydamas,
kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis
negalioja.

Atsižvelgdami į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas bei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, paaiškiname, kad Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nėra įgaliota pagal
kompetenciją pasisakyti dėl Jūsų skundžiamos bendrovės veiksmų,
susijusių su reiškiamais reikalavimais pagal vekselį, pagrįstumo ir
teisėtumo, taip pat nėra įgaliota vertinti paties vekselio
teisėtumo, spręsti klausimo dėl jame nurodyto mokėjimo termino
atidėjimo galimybės ir kt.

Pagarbiai

Natalija Jarmulkovič
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė
tel. (8 5) 205 5403, el. p. natalija.jarmulkovic@vvtat.lt