Kaip išvengti nuostolių perkant naudotą automobilį?
Aptarsime tik kelis aspektus, kurie padėtų tuo atveju, jei ateityje kiltų ginčas dėl automobilio defektų (nuslėptų ar buvusių trūkumų). Kitaip tariant, pasiūlysime iš anksto būti pakankamai apdairiems ir rūpestingiems bei maksimaliai pasirūpinti savo interesų gynimu.
Neretai pasitaiko atveju, kai po naudoto automobilio įsigijimo pradeda ryškėti jo trūkumai, kurie šalių nebuvo aptarti automobilio derybų ir/arba pirkimo-pardavimo metu ir kurie nebuvo akivaizdūs, arba kurių nebuvimas buvo pardavėjo užtikrintas, ir kurie vėliau sąlygoja skaudžias finansines pasekmes – išlaidas automobilio remontui. Naujasis savininkas (toliau – pirkėjas), priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali rinktis – susitaikyti su “nevykusiu” pirkiniu, bandyti aiškintis su buvusiu automobilio savininku (toliau – pardavėju) ir rasti abiem šalims priimtiną sprendimą, arba stoti į kovą su pardavėju tikslu apginti savo interesus.
Reikia pabrėžti, kad vienintelis kelias išspręsti kilusį ginčą, kai pardavėjas nesutinka su pirkėjo reiškiamomis pretenzijomis dėl automobilio kokybės, yra kreipimasis į teismą. Pažymėtina, kad bylos baigtis priklauso nuo teikiamų įrodymų, tad norint laimėti bylą prieš nesąžiningą pardavėją reikia iš anksto pasirūpinti galimais įrodymais.
Visų pirma, reikėtų pasirūpinti tinkama Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne šablonine VĮ “Regitra” siūloma sutartimi, kurioje, iš esmės, nurodomi tik pagrindiniai šalis bei automobilį identifikuojantys duomenys. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje reikėtų aptarti automobilio techninę būklę, šalių teises ir pareigas, jų atsakomybės klausimus bei atsiskaitymo tvarką, ginčų sprendimo tvarką ir kt. Patartina kreiptis į teisininkus, kurie padės paruošti tinkamą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.
Antra, renkantis automobilį internetu siūlytina iš karto išsisaugoti automobilio skelbimą atitinkamame automobilių skelbimo portale (ne svetainės nuorodą, bet vaizdo kopiją, “Print Screen’a”), kuriame yra išsamus automobilio aprašymas su stambių defektų (jei tokių yra) nurodymu. Jei skelbime aiškiai nebuvo nurodyti svarbūs automobilio defektai, galėsite įrodinėti, kad su pardavėju buvote sutarę dėl techniškai tvarkingo automobilio pirkimo-pardavimo.
Trečia, patartina turėti grynųjų pinigų priėmimo kvitą ar bet kokį kitą dokumentą (raštelį), patvirtinantį, kad pardavėjas gavo pinigus už perduodamą automobilį, jei atsiskaitymas vyksta grynaisiais. Banko pavedimo atveju viskas daug paprasčiau – banke galima bet kada išsiimti mokėjimo pavedimą patvirtinantį dokumentą.
Svarbu ir tai, kad teismas nustato tam tikras aplinkybes ir remiantis liudytojų parodymais, tad, jei turite galimybę pasitelkti kitus asmenis – būtinai tuo pasinaudokite.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK) aiškiai reglamentuoja perduodamo daikto kokybės reikalavimus, netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises bei kitus svarbius klausimus.
Toliau pateikiamos esminės CK 6.333 straipsnio nuostatos, nustatančios perduodamų daiktų kokybę:
- pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo;
- įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo;
- kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos;
- laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
Be to, CK 6.334 straipsnis nustato netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, kuris, savo nuožiūra, gali reikalauti kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba gali reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
Labai svarbu žinoti terminą, per kurį gali būti pareikšti reikalavimai dėl parduoto daikto trūkumų. CK 6.338 straipsnyje numatyta, kad “…kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas”.
Taigi linkime Jums atsižvelgti į mūsų praktinius patarimus perkant naudotą automobilį, būti budriems ir apdairiems, žinoti savo teises bei, reikalui esant, mokėti jas apginti. Ir, žinoma, esant klausimams, visada kreiptis patarimų į teisininkus.
